Bažnyčios g. 2, Domeikava, Kauno raj.
Tel.: 8 37 477 523, 8 37 477 513
El. p.: seniunija@domeikava.krs.lt
Kaip mus rasti?

Lankytinos vietos

Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus pogrindžio spaustuvė „ab“

1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės. Sutarę bendradarbiauti, V. Andziulis ir Juozas Bacevičius nelegalią spaustuvę pavadino „ab“ (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo išleisti Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba ir kt. Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas – 138 000 egzempliorių. Nuo 1997 m. Pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys. Spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinius, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukas.

     

2008 m. spaustuvė buvo įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Vėliau, spaustuvė „ab“ dalyvavo projekte, kurį inicijavo Baltijos šalių bendradarbiavimo ir ryšių sekretorius Johanesas Bachas Rasmusenas (Johannes Bach Rasmussen), kurio metu  kartu su režisieriumi Algiu Kuzmicku (Genocido aukų muziejus) buvo sukurtas trumpametražis dokumentinis filmas apie pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėją Vytautą Andziulį. (Nuoroda į filmą: http://vimeo.com/23605057)


Lietuvos kankinių bažnyčia

1993 m. pradėta statyti vienintelė tokiu titulu – Lietuvos kankinių bažnyčia, simbolizuojanti ilgametę ir dramatišką lietuvių tautos kovą už laisvę. 2006 m. bažnyčia pašventinta, prie jos įkurtas parkas Lietuvių tautos kančių kelias, įamžinantis kovų ir kančių už laisvę ir nepriklausomybę kelią.

     


Lentainių piliakalnis

Lentainių (Lantainių) piliakalnis su gyvenviete, minimas ir Kleboniškio ar Pekelkos vardais – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR367; unikalus objekto MC kodas 5066; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A324K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23728) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Domeikavos ir Radikių, Lapių seniūnija. Pasiekiamas plentu (232) Vilijampolė–Žeimiai–Šėta , yra kairėje, šiaurėje nuo jo.

Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 23x15 m dydžio. Šiaurės vakarų aikštelės krašte supiltas 12,5 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 2 m gylio griovys. Aikštelės pietrytiniame krašte yra 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pietryčių šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra trikampė 23x25 m dydžio terasa. Pietvakarių šlaite griovio lygyje yra 6 m pločio terasa, besijungianti su pietrytine terasa. Šlaitai nuo slėnio statūs, 30 m aukščio.

Piliakalnį apardė 1915 m. aikštelės viduryje pastatytas betoninis bunkeris, kuriam užpilti panaudota šiaurės vakarinio pylimo žemė (nukastas beveik visas pylimas), o pačioje aikštelėje dabar styro 4 m aukščio kauburys. Aikštelė dirvonuoja, joje auga kelios pušys, pietinis šlaitas nukirstas, šiauriniame šlaite ­- krūmai. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190.

 


Kubulkų senkapiai

Kubulkų km. senkapiai dabar priklauso Domeikavos parapijai. 1935 – 1937 m. buvo tyrinėta Kubulkų plokščiasis kapinynas ir Radikių kapinynas. Juose rasta urnos su pelenais. Ir taip į padarytas angas supiltų pelenų. Archeologai pripažįsta, kad Kubulkų kapinyne buvo laidojama jau V- VI a. Kubulkų kapinynas yra ant nedidelės kalvos, apaugęs lapuočiais medžiais, eglėmis, ąžuolais. Viena liepa su 10 – čia kamienų, kita su 5 – ių. Anksčiau čia buvo stulpelis su užrašu: „Lietuvos TSR archeologinis paminklas Kubulkų plokščiasis kapinynas“. Dabar jau jo nebėra. Plokštiniai (be žymių žemės paviršiuje) buvo įrengiami kalneliuose arba sausose ir gražiose vietose. Jos yra žvyrkelio Eigirgala – Lapės kairėje pusėje. 2007 09 13 Eigirgalos lentpjūvės vadovas Algirdas Pranckevičius padovanojo 6 cm storio 4 m ilgio maumedžio iš Baikalo krašto lentas kryžiui. Kryžių pagamino Juozas Smaldžiūnas. Kryžių, klebono kun. R. Skrinsko iniciatyva, pastatė ant Kubulkų kapinių.