Bažnyčios g. 2, Domeikavos k., Domeikavos sen., Kauno raj.
Tel.: 8 37 477 523
El. p.: seniunija@domeikava.krs.lt
Kaip mus rasti?

Lankytinos vietos

Pogrindžio spaustuvė „ab“

1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje, po namu iškastame požemyje, įrengė slaptą spaustuvę. Joje sovietmečiu spausdino patriotinio ir religinio turinio leidinius, kas buvo labai svarbu kovojant dėl Lietuvos laisvės. Sutarę bendradarbiauti, V. Andziulis ir Juozas Bacevičius nelegalią spaustuvę pavadino „ab“ (pavardžių pirmosios raidės). Spaustuvė-leidykla nesusekta veikė dešimt metų (1980–1990). Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo išleisti Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba ir kt. Sovietinės okupacijos metais čia buvo slaptai atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas – 138 000 egzempliorių. Nuo 1997 m. Pogrindžio spaustuvė „ab“ yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus padalinys. Spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinius, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukas.

2008 m. spaustuvė buvo įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Vėliau, spaustuvė „ab“ dalyvavo projekte, kurį inicijavo Baltijos šalių bendradarbiavimo ir ryšių sekretorius Johanesas Bachas Rasmusenas (Johannes Bach Rasmussen), kurio metu  kartu su režisieriumi Algiu Kuzmicku (Genocido aukų muziejus) buvo sukurtas trumpametražis dokumentinis filmas apie pogrindžio spaustuvės „ab“ įkūrėją Vytautą Andziulį.


Lietuvos kankinių bažnyčia

1993 m. pradėta statyti vienintelė tokiu titulu – Lietuvos kankinių bažnyčia, simbolizuojanti ilgametę ir dramatišką lietuvių tautos kovą už laisvę. 2006 m. bažnyčia pašventinta, prie jos įkurtas parkas Lietuvių tautos kančių kelias, įamžinantis kovų ir kančių už laisvę ir nepriklausomybę kelią.


 Lietuvos kankinių skulptūrų parkas

Nuo 1995 m. kuriamas parkas kviečia nepamiršti mūsų tautos laisvės kovų ir netekčių nuo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų. Priešais Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčią esančio parko tema susijusi su bažnyčios titulu. Parke galite apžiūrėti dešimt skulptūrinių grupių, kurios drauge simbolizuoja Kristaus kryžiaus kelią. Skulptūrų parko projektą parengė – architektas Kęstutis Pempė. Skulptūrų meniniam įvertinimui sudaryta Lietuvos tautodailininkų sąjungos ekspertų komisija (pirmininkas K.Pempė). Šį parką sudarys 16 skulptūrinių grupių, kurios simbolizuos Kristaus kryžiaus kelią.

Parke pastatyta:

  • 1991 m. – “Kryžius kankinių atminimui su Marijos ir Juozapo skulptūromis”. Aut. Viktoras Žilinskas.
  • 1997 m. – “1940 metą okupacijos ir 1941 metų tremties atminimui”. Aut. Viktoras Žilinskas.
  • 1997 m. – “Lietuvos partizanų kovoms atminti”. Aut. Rimantė Butkuvienė (Butkuvė).
  • 1998 m. – “Negimusiems vaikams". Aut. Adolfas Teresius.
  • 1998 m. – “Vytauto Didžiojo laikų kovoms atminti”. Aut. Ričardas Gaškus, rėmėjas Egonas Butnevičius.
  • 1999 m. – “KGB kankiniams atminti” – autorius Viktoras Žilinskas.
  • 2000 m. - 1364 m. įvykiams.
  • 2001 m. – Černobylyje žuvusiems lietuviams atminti. Aut. V. Žilinskas 
  • 2005 m. - Partizanų motinai. Aut A. Teresius 
  • 2009 m. - Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui.

Likusioms skulptūrinėms grupėms sukurti yra numatytos šios temos:

  • Marai, badas;
  •  Lietuvos Rusijos imperijos sudėtyje 1795 m. III pasidalijimas (1831 – 1863m. m. sukilimai);
  • Pirmasis pasaulinis karas;
  • Kovos dėl nepriklausomybės 1918 m. ir vėliau;
  • Klaipėdos ir Vilniaus krašto kovų aukos;
  • Vokiečių okupacija (koncentracijos stovyklos, genocidas);
  • Pokario tremtis;
  • 1991 metų aukos;

Lentainių piliakalnis

Lentainių (Lantainių) piliakalnis su gyvenviete, minimas ir Kleboniškio ar Pekelkos vardais – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR367; unikalus objekto MC kodas 5066; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A324K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23728) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Domeikavos k. ir Radikių k. Pasiekiamas plentu (232) Vilijampolė–Žeimiai–Šėta .

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Nuo jo viršaus ne tik atsiveria įkvepianti Kauno rajono gamta, Kleboniškio miškas, bet ir matyti miesto panorama. Spėjama, kad čia stovėjusi medinė pilis, kurios kiemą juosė gynybinė siena. Papildomai gynybai pietrytiniame ir pietvakariniame šlaituose statytojai suformavo terasas. Manoma, kad jos buvo apjuostos antra gynybine siena. Pilį saugojo ir statūs 30 m aukščio šlaitai.

I tūkst. antrosios pusės – XIV a. papėdės gyvenvietėje rasta sodybų liekanų, stulpaviečių, židinių, galąstuvas, grublėtos bei žiestos keramikos, gyvulių kaulų. Maždaug už puskilometrio yra II–XVI a. Radikių kapinynas.

Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos pakraštyje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 23x15 m dydžio. Šiaurės vakarų aikštelės krašte supiltas 12,5 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio pylimas, už kurio iškastas 30 m pločio, 2 m gylio griovys. Aikštelės pietrytiniame krašte yra 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Pietryčių šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra trikampė 23x25 m dydžio terasa. Pietvakarių šlaite griovio lygyje yra 6 m pločio terasa, besijungianti su pietrytine terasa. Šlaitai nuo slėnio statūs, 30 m aukščio.